Kadangi jau rašiau straipsnius apie socialines reklamas, tai šia tema ir užbaigsiu savo rašinių ciklą. Ankstesnieji mano darbai buvo skirti atkreipti dėmesį į karą keliuose bei kovą su smurtu. Todėl dabar, mano manymu, pasirinkau ne ką mažiau aktualią temą – prekyba žmonėmis.
Šiame straipsnyje, galbūt kiek nuklysdama nuo blogo pavadinimo, kuris įpareigoja rašyti apie reklamą, truputį labiau pasigilinsiu į pačią problemą, negu į jai skirtas reklamas. Manau, dauguma mūsų net nesusimąsto, jog kiekvieną gali ištikti tokia nelaimė, o ypač merginas ir vaikus, kurie yra per silpni ir negali pasipriešinti. Todėl noriu atkreipti visų dėmesį, jog būtume atsargesni bei atidesni. Be to, galiu garantuoti, kad prisėdę prie kompiuterio net nepagalvojate pasidomėti apie prekybą žmonėmis, todėl tegul šis straipsnelis būna puiki galimybė apie tai sužinoti kiek daugiau.
Turbūt visi esate girdėję apie paslaptingus žmonių dingimus? Juk ne taip seniai, 2011-ųjų sausio mėnesį, mums visiems sukėlė šiurpą beveik vienas paskui kitą paskelbti dviejų Kaune gyvenusių merginų paslaptingi dingimai. Tų pačių metų rudenį, spalio mėnesį, Vilniuje iš naktinio klubo išėjo dar viena mergina ir nuo tada jos niekas nebematė. Praėjus šiek tiek laiko ši bei dar viena iš klubo išėjusi kaunietė buvo rastos – deja, jau negyvos. Tačiau panelės, kuri išėjo iš namų palikusi raštelį, kad grįš po kelių valandų, dingimas taip ir liko neišspręstas. Todėl galime tik spėlioti, kas jai nutiko. Viena iš neatmetamų versijų – pagrobimas ir išvežimas į užsienį. Kitaip tariant pakliuvimas į prekybos žmonėmis pinkles.
Kad būtų aiškiau link kur suku, paaiškinsiu, kas tai yra. Taigi, prekyba žmonėmis – asmenų perdavimas, pervežimas, slėpimas ar verbavimas naudojant prievartą, apgaulę ir visus kitus būdus, galinčius pažeisti žmogų ir atidavimas prieš jo valią į vergiją, nelaisvę, organų pašalinimą, seksualinį išnaudojimą bei panašią veiklą. Dažniausiai į tai pakliūvama per naujus pažįstamus, kurie tariamai norėdami gero, siūlo darbą (pvz.: auklės, kambarinės, valytojos), žadėdami viliojantį atlyginimą. Tačiau dažniausiai už žadėtos pasakos slepiasi kraupūs dalykai. Išvežtos aukos visaip išnaudojamos, papuolusios į vergiją nebegali pabėgti, paskambinti artimiesiems ar netgi išeiti į gatvę. O ką kalbėti apie tuos, kurie pagrobti dėl organų ir, greičiausiai, po to jų kūnai yra išmetami lyg kokios nereikalingos šiukšlės.
Domėjausi į kokias šalis dažniausiai išvežamos aukos. Portale infocentras.iom.lt, kuriame galite atidžiau pasidomėti migracijos ir prekybos žmonėmis problemomis, radau, jog pirmąją vietą pagrindinių gavėjų sąraše užima Didžioji Britanija, į Ispaniją ir Vokietiją išvežama šiek tiek mažiau, panašiai – į Italiją ir Airiją. Tačiau labiausiai mane nustebino žinia, jog net 39 proc. atvejų aukos į vergiją buvo parduotos Lietuvoje. Taigi, vadinasi, jog lietuvis lietuviui ne draugas, o greičiau kaip alkanas vilkas vilkui – priešas, kuris siekia naudos tik sau.
Internetinio portalo infocentras.iom.lt mežiaga
Tai reiškia, jog tikrai ne veltui stenduose kabėjo socialinės reklamos „Tave parduos kaip lėlę“ (ir dar viena panaši, bet deja jos niekur nesuradau), kurios siekė atkreipti dėmesį į egzistuojančią problemą. Jų tikslas – priversti merginas lengvabūdiškai nepasitikėti naujų draugų pažadais, susimąstyti apie galimus pavojus. Gaila, tačiau negalima padaryti tikslios statistikos, kiek merginų yra išvežamos apgaulės būdu, nes dauguma aukų neturi ryšių su išoriniu pasauliu. Bet apytiksliais Europolo duomenimis, Europoje nuo to kasmet nukenčia apie 120 tūkstančių žmonių. Iš trijų Baltijos šalių išvežama apie 3000 moterų, daugiausia iš Lietuvos. Kodėl? Visų pirma dėl to, kad pas mus daugiau gyventojų, antra – kaip ir dėl kitų prekių importo/eksporto priežasčių – patogi geografinė padėtis.
Jau ankstesniuose straipsniuose minėjau, jog mūsų šalyje labai trūksta socialinių reklamų. Šia tema taipogi. Paskutinės viešos reklamos kovai su žmonių pardavimu buvo matomos tik prieš porą metų. O dabar jų pasirodymo vėl labai reikia, nes ne paslaptis, jog Lietuvoje sunkus laikmetis ir dėl šios priežasties nemažai jaunų žmonių susivilioja lengvu uždarbiu užsienyje. Todėl šios reklamos, jei būtų dažnai matomos, paskatintų juos atidžiau žiūrėti į tai, kas jiems siūloma.
Žinoma, galime pasidžiaugti bent tuo, kad apie šią problemą yra stengiamasi daugiau kalbėti. Iš vergijos grįžusios aukos pasiryžta atvirai pasipasakoti apie savo išgyvenimus. Galbūt būtent tai, visuomenės skeptišką požiūrį: „patys kalti, kad ieško lengvo uždarbio“, keičia nuostata, jog prekyba žmonėmis iš tiesų rimtas nusikaltimas.
Taigi, kadangi Lietuvoje tikrai sunku rasti reklamų, skirtų paskatinti saves, artimųjų bei aplinkinių apsaugojimui, todėl siūlau pažiūrėti Amerikoje sukurtas reklamas prekybos žmonėmis prevencijai.
uscbp-anti-human-trafficking-campaign-no-te-enganes-60-sec-wmv-birdcage#.T5gqf7N1DIZ
uscbps-anti-human-trafficking-campaign-no-te-enganes-60-sec-wmv-masquerade#.T5gqlLN1DIY
Beje, prieš porą dienų visuomenę pasiekė žinia, jog Vidaus reikalų ministras A. Melianas sudarė darbo grupę, kuri rūpinsis prekybos žmonėmis mažinimo ir kontrolės koordinavimo sistemos tobulinimu. Tikėkimės, jog jie pagalvos ir apie reklamas…
Skaistė Nenartavičiūtė
reklameristika 